Pastatų energetinio naudingumo įdiegimo procedūra ir energetinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje: standartizacija, eiga, faktai, ekspertų komentarai (1. dalis)

El. paštas Spausdinti PDF
Pastatų energetinio naudingumo įdiegimo procedūra ir energetinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje: standartizacija, eiga, faktai, ekspertų komentarai (1. dalis)Lietuvoje, panašiai kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, baziniai valstybės teisiniai aktai turi atitikti ES reikalavimus. Tai apima ir pastatų energetinio naudingumo įdiegimo procedūros reguliavimo pagrindinius įstatymus. Kuriant savąją - nacionalinę - teisinių aktų bazę, kiekviena valstybė ne tik turi teisę, bet ir privalo atsižvelgti į savo klimato sąlygas bei kitus specifinius aspektus, kuriuos nusako klimatinės, regioninės sąlygos bei statybinio sektoriaus raidos istorija.
ES valstybėse teisiniai aktai turi būti tokie, kad statybiniai objektai ir įrengimai būtų projektuojami tam tikroms klimatinėms sąlygoms ir užtikrintų vietiniams gyventojams komfortą mažiausiomis energetinėmis sąnaudomis.
Šiuo metu ES situacija yra tokia: gyvenamajam sektoriui ir patarnavimų sferai tenka 40 % visos sunaudojamos energijos. Todėl užsibrėžiamas tikslas - sumažinti suvartojamos energijos kiekį šiose srityse. Pastatų energetinį naudingumą privalu apskaičiuoti naudojant vienodą ES standartų metodą, kad pastatų savininkai žinotų, kokios yra energijos sąnaudos jų namuose ir galėtų palyginti su viso namo ir kaimynų vidutiniais rodikliais.

Rengiant Lietuvos Respublikos Statybos techninį reglamentą STR 2.01.09-2005 “ "Pastatų energetinis naudingumas. Energetinio naudingumo sertifikavimas",
vadovautasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB 2002-12-16 ir pridedamaisiais standartų projektais. Reglamento tikslai ir uždaviniai: įgyvendinant Europos Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus; racionaliai ir ekonomiškai naudoti energijos šaltinius (naftos produktus, gamtines dujas, kietąjį kurą ir kt.), kurie yra ir pagrindiniai anglies dvideginio (CO2) išskyrimo šaltiniai.
Pastatų energetinio naudingumo įdiegimo procedūra ir energetinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje: standartizacija, eiga, faktai, ekspertų komentarai (1. dalis)Pastatų energetinio naudingumo klasės arba grupės
Tvarka, kokia atliekamas pastatų energetinio naudingumo sertifikavimas, numatyta atskirame Lietuvos Respublikos Statybos techniniame reglamente (STR 1.02.09:2005). Pagal šį reglamentą visi pastatai padalinti į septynias energetinio naudingumo grupes. Keturios pirmos iš jų (A, B, C, D) beveik atitinka ES ir nacionalinėje teisėtvarkoje nustatytus energetinio naudingumo reikalavimus. Penktosios ir šeštosios (E ir F) kategorijos pastatus reikia rekonstruoti taip, kad jų energetinio naudingumo rodikliai maksimaliai priartėtų pagal norimus parametrus. Tačiau septinto tipo (G grupės) pastatų energetinio naudingumo padidinimas yra nepaprastai sunkus ir dėl pačių pastatų būklės, ir dėl pastatų šiluminės sistemos būklės.
A klasei priskiriami pastatai su mažiausiomis energijos sąnaudomis. B klasei daugiausia priskiriami pastatai, kurie statyti laikantis naujų šiluminės izoliacijos reikalavimų. D klasei atitinkantys pastatai sudaro 50 % pastatų, esančių geros būklės. E ir F klasės atitinka 1970-90 metais masiškai statytų pastatų lygį, o G klasei priskiriami pastatai, kuriuose energijos sąnaudos dar didesnės.
Pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo įstatymai Lietuvoje galioja nuo 2006 metų; nuo 2007 metų pradžios įvertinimas atliekamas visiems savivaldybių pastatams, o nuo 2009 metų - visų rūšių ir paskirties pastatams, kurie bus parduodami arba išnuomojami.

Išimtis ir pastatai, kurie yra pripažinti istorinio paveldo objektais, religinio pobūdžio pastatais, laikinais arba vasarnamių tipo pastatais. Taip pat ir tokie pastatai, kurių apšildomas plotas ne didesnis kaip 50 m².
Pastatų energetinio naudingumo reikalavimų reikia griežtai laikytis statant naujus pastatus, nes priduodant pastatus eksploatacijai vertinama, ar jie atitinka C klasės reikalavimus pagal bendras energijos sąnaudas.
Pastatai, kuriuose naudojamas plotas sudaro daugiau kaip 1000 m² ir kuriuose atliktas kapitalinis remontas, turi atitikti D klasę.
Pastatams, kurie deklaruoti pardavimui arba išnuomojami, nėra iškelti energetinio naudingumo reikalavimai. Pastato energetinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų.
Pastatų energetinio naudingumo įdiegimo procedūra ir energetinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje: standartizacija, eiga, faktai, ekspertų komentarai (1. dalis)Pastatų energetinio naudingumo nustatymo kriterijai
Pastato energetinį naudingumą nustato pagal bendras elektros energijos sąnaudas: kiekvienam pastatui turi būti nustatyti tris energijos sąnaudų lygiai – normatyvus, sulyginamas ir apskaičiuojamas. Normatyvus lygis atitinka energijos sąnaudas pastate, jeigu išorinių sienų šiluminė izoliacija atitinka normatyvus, sulyginamas – atitinka vidutinėms energijos sąnaudoms viename pastate, kuris buvo pasirinktas iš 50 % geriausio valstybinio statybinio fondo, o apskaičiavimo lygis parodo konkretaus pastato energijos sąnaudas.
Nustatant ir apskaičiuojant pastato energetinį naudingumą, neatsižvelgiama į gyventojų veiksmus, o energijos sąnaudos apšvietimui, vandens šildymui, patalpų ventiliacijai paimamos pagal Europos standartus, todėl pastatams su vienodu apšildomu plotu bus vienodi. Dabartiniu metu šilumos nuostoliai per išorines sienas vertinami pagal projekte numatytas šiluminės izoliacijos savybes. Toliau numatoma vertinti kiekvieno pastato realius rodiklius, kad galima būtų įvertinti bendras energijos sąnaudas.
Šilumos nuostoliams apskaičiuoti, be jau žinomų per išorines sienas dingstančių šilumos nuostolių, papildomai priskaičiuojami nuostoliai per senus langų rėmus ir durų varstymą. Šilumos nuostoliai vėdinant patalpas paskaičiuojami pagal ventiliacijos sistemos rekuperatoriaus efektyvumą. Skaičiuojant karšto vandens sistemos efektyvumą, žiūrima tiktai į karšto vandens paruošimą.
Pastatų energetinio naudingumo įdiegimo procedūra ir energetinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje: standartizacija, eiga, faktai, ekspertų komentarai (1. dalis)Sertifikavimo procesas
Pastatų energetinio naudingumo sertifikatus išduoda tiktai specialiai parengti specialistai – ekspertai. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę būti Sertifikavimo ekspertu, privalo turėti ne mažiau kaip 3 metų darbo vienoje iš statybos sričių patirtį ir ne mažiau kaip 3 pastatų energinio naudingumo skaičiavimo patirtį, turi būti baigęs pastatų energinio naudingumo sertifikavimo mokymo kursus ir turėti kursų baigimo pažymėjimą. Mokymo kursus organizuoja Aplinkos ministerijos paskirtoji mokymo organizacija pagal aplinkos ministro patvirtintą mokymo programą.
Ekspertas aprūpina specialiai sudaryta pastatų energetinio naudingumo vertinimo programa, pagal kurią atliekami apskaičiavimai. Pastato energetinio naudingumo sertifikatas internetu registruojamas ministerijos sertifikatų duomenų bazėje. Ministerija kontroliuoja išduodamų sertifikatų kokybę ir, jeigu ji nepatenkinama arba atsiranda skundų, ekspertams laikinai draudžiama dirbti šioje srityje.

Išduotus pastatų energetinio naudingumo sertifikatus, nurodant adresą, suteiktą klasę ir kokybės rodiklius, su visomis nuorodomis patalpina Statybos produkcijos sertifikavimo centro, kurį Lietuvos Aplinkos ministerija įpareigojo atlikti pastatų energetinio naudingumo sertifikavimą, internetinėje svetainėje. Eksperto atestatas galioja 5 metus, po to ekspertas turi pasitobulinti specialiuose kursuose.

*** Toliau – Lietuvos statybinio sektoriaus analizė, daugiausia apie pastatų energetinio naudingumo gerinimą, tempus ir sąlygas.
*** Informacijos šaltinių santrauka – straipsnių serijos pabaigoje.


Atnaujinta Trečiadienis, 27 Vasaris 2008 16:31  

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Kokią stogo dangą naudojate ?

Šiferis
(0)
Bituminiai lakštai
(0)
Keraminės čerpės
(0)
Plieninė stogo danga
(0)
Stiklo plastiko stogų danga
(0)
1 balsai paliko